Žodis apie didžiąją tautos šventę

Devynioliktojo amžiaus viduryje dažnas tuometinės Lietuvos gyventojas net nenumanė, kad Europoje plačiai skleidžiasi neįtikėtinai naujas masinio dainavimo ir muzikavimo sąjūdis. Nežinome, kas buvo tas įžvalgus žmogus, pirmas pasiūlęs sukviesti į vieną būrį chorų dainininkus ir dirigentus. Tai įvyko 1843 m. birželio 25 d. Ciuriche, Šveicarijoje. Tai buvo pirmoji dainų šventė Europoje, davusi pradžią masiškam mėgėjų chorų, muzikinių kolektyvų pasireškimui.Ši nepaprasta tradicija Šveicarijoje gyvavo ištisus 92 – ejus metus, iki 1935 m. Pakutinėje, XXV dainų šventėje dalyvavo net 166 chorai, 12 000 dainininkų. Vokietijoje dainų švenčių istorija prasidėjo 1845 m. Viurcburge ir nutrūko tik tuomet, kai į valdžią atėjo hitlerinis fašizmas. Vokietijos dainų šventės pasižymėjo monumentalumu, meninių vertybių populiarinimo siekiais. Viena didžiausių ir ilgiausiai užsitęsusių dainų švenčių buvo surengta 1928 m. Vienoje. Į ją suvažiavo apie 200 000 vokiečių dainininkų iš įvairių pasaulio valstybių. Po 26-erių metų nuo pirmosios Europoje įvykusios dainų šventės savo pirmąją šventę 1869 m. surengė Estijos dainininkai, o 1873 m. ir Latvijos. Lietuvoje pirmoji dainų šventė tuometinių kultūros šviesuolių pastangomis buvo įprasminta tik 1924 m. rugpjūčio 23-25 dienomis Kaune, t.y. praėjus 55-eriems metams nuo pirmosios Estijos dainų šventės ir 81-eriems metams nuopirmosios Europos šventės. Tauta gyva savo tradicijomis. Jose glūdi istorinė atmintis ir tautos savimonė. Nenuginčajama tradicija tapusios Lietuvos dainų šventės išaukština žmogaus kūrybinę saviraišką, tautinės kultūros gyvybingumą, Tėvynės meilę ir solidarumą. Jos suburia skirtingas kartas, pratęsia vis atsinaujinantį kultūros vyksmą, padeda ugdyti moralines vertybes. Per daugelį metų susiformavo vertingiausi dainų švenčių bruožai: žanrų raiškos ypatumai, estetiniai meninių programų kriterijai, viso kultūros proceso reglamentavimas, emocinis šventės dalyvių ir žiūrovų bendrumas. Lietuvos Dainų šventė yra nacionalinis visuotinio pobūdžio kultūros reiškinys, savo dvasia prilygstantis senosioms Graikijos olimpinėms žaidynėms. Nuo 2000 m. spalio 30 d. Lietuvos dainų švenčių tradicijos tęstinumą sergsti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas. Jis pabrėžia, kaip svarbu išsaugoti šį unikalų reiškinį, kuris daro didžiulę įtaką mūsų kultūros gyvybingumui, regionų kultūros sklaidai, visos tautos konsolidavimui. Pasaulio lietuvių dainų šventė 2003-isiais metais – pirmoji Dainų šventė XXI amžiuje. Tai pirmoji Lietuvos dainų šventė per visą švenčių istoriją, kai menines programas jungia bendra tema. Tą temą nusako vienas žodis mes (ją padiktavo poeto Justino Marcinkevičiaus eilėraštis). Mes – tai visi šio žemės lopinėlio prie Baltijos jūros gyventojai su savo valstybės istorija, kultūra,, tradicijomis, papročiais, savimone. Būtent per mus į gimtojo krašto žmones, jų meninės saviraiškos kūrybines galias stengiamasi atskleisti šimtmečiais puoselėtą Lietuvos kultūrą, jos raiškos būdus, tradicijų savitumą, pristatyti tautiečiams, užsienio svečiams lyg brangakmenį nugludintą tradicinę kultūrą, liaudies meną, profesionaliosios kultūros klodus, talentingus menininkus ir kūrėjus. Čia mes atrasti, čia gyvename, dirbame ir kuriame, ir norime pasauliui prisistatyti tokie, kokie esame. XVI Lietuvos dainų šventės kūrėjai siekia, kad meninės programos atlieptų visų amžiaus ir socialinių grupių žmonių lūkesčius, juos sudomintų ir praturtintų, padėtų susivokti, kad mūsų kultūra, kalba, papročiai, liaudies dainos , kaip ir patys žmonės, pasaulio kontekste yra unikumas. Pats didžiausias Dainų šventės kūrėjų siekis, kad šis spalvingas kultūros reiškinys skleistųsi iš žmonių kūrybos, entuziazmo, supratimo. Tokiu būdu šokdami, dainuodami, muzikuodami, rodydami savo kūrybą, žmonių gyvenimą, mes liudijame save kaip išsilavinusią ir kultūringą tautą. Būtent taip elgėsi šveicarai, atradę dainų šventę kaip reiškinį, kaip formą masiniam dainavimui, muzikavimui ir tuo sudominę kitas Europos valstybes. Lietuva, įprasminusi šį unikalų kultūros reiškinį 1924 m., su didžiausia meile ir atsakomybe tęsia daugiau kaip prieš 150 metų Europoje užgimusias kultūros tradicijas. Dainų šventės programose dalyvaus 32 000 šokėjų, muzikantų, tautodailininkų, kitų žanrų atlikėjų. Apie 1000 tautinio meno puoselėtojų atvyks iš kitų pasaulio valstybių. 2003 m. pasaulio lietuvių dainų šventė sujungs septynias pagrindines menines programas, iš kurių trys savo idėjomis, žanrų atžvilgiu yra visiškai naujos. Būtent šios pagrindinės ir dar kelios smulkesnės programos ir sudarys Dainų šventės meninę visumą.